Saldi Juoda Naktis - Andrius Mamontovas

Prisimeni, kaip minioje pasmerkti mes stovėjom?

Prisimeni, kaip negalėjom nebūti kartu?

Prisimeni, kaip su visais pasroviui nenorėjom?

Aš vis dar akimirkoj toj stebuklingoj esu

Tik saldi, juoda naktis

Pasibeldžia į duris

Iš giliausių vandenų

Kyla tūkstančiai laivų

Palaimintas tas, kuris eina per lūžtantį ledą

Kaip kunigas šviečiantis visas po meilės nakties

Ar tu vis dar nori atrast tai, ko niekas neatrado?

Ar mes susitiksime vėl anapus mirties?

Mes vejamės nuolat nuo mūsų tolstantį Dievą

Ir kartais atrodo, kad niekas nebeturi vilties

Bet jei pažiūrėtum aplinkuj — vien žydinti pieva

Rytojaus nėra, kaip ir jau nebėra praeities